- liumpuoti
- liumpúoti, -úoja, -ãvo 1. intr. siūbuoti, linksėti, liumpsėti: Žemė liumpuoja Kos152,180. Ar nebijai vaikščioti ant liūno – matai, kad liumpúoja, – dar įdubsi Všk. Kai eina per pelkę, tai liumpúoja Kair. | Kai įsėdo į karietą, karieta liumpavo Igl. Lieptas liumpúoja Krs. Lingė gerai liumpúoja Pn. Autobusas liumpuodamas sustojo viduryje kelio rš. Nesisėsk ant lovos – jau šitas galas liumpúoja Skr. ║ suptis: Ore liumpavo cypsėdami dagiliai V.Piet. | refl.: Liumpúojasi lovoj sėdėdamas Vlkv. 2. intr. banguoti, liūliuoti: [Upės] vanduo liumpuoja FM. Laukuose svyruoja javai, liumpuoja dobilai rš. ║ svyruoti į šalis (einant): Liumpúoja eidama kap senas vilkas, galo ieškodamas Lš. 3. intr. eiti pamažu linguojant: Kur drūtas liumpúoji? Lš. Kurgi liumpúoji tep lėtai, vos koja už kojos? Lš. 4. tr. daryti, kad liumpėtų, siūbuotų: Kam tu tą kartį liumpúoji? Ps. ║ supti, linguoti: Kai lopšys an liumpos, tai kur kas geriau liumpúot vaiką Sn. \ liumpuoti; atliumpuoti; nuliumpuoti; suliumpuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.